Kelionės autobusu Mažosios Lietuvos atradimai

Aprašymas

Kviečiame pažinti išskirtinį ir savitą kraštą, vieną iš penkių etnografinių Lietuvos regionų – Mažąją Lietuvą, reikšmingai prisidėjusią prie tautinio ir kultūrinio tapatumo puoselėjimo. Matysite, girdėsite, jausite, pažinsite, ragausite, uosite ir atrasite Mažąją Lietuvą!

Kelionės programa

1 diena. Smalininkai- Vilkyškiai- Rambyno kalnas- Pagėgiai- Šilutė

Keliaujant įsitikinsite, kaip po truputį keisis reginiai, vietinė architektūra… O kaipgi kitaip – ties Smalininkais, galima sakyti, kirsite senąją Lietuvos krašto ir Mažosios Lietuvos rytinės ribos sieną. Mažoji Lietuva pasitiks galingais ąžuolynais, gūdžia Karšuvos giria, fachverko stiliaus pastatais… Išvysite vieną įdomiausių istorijos paminklų Smalininkuose – senąjį uostą. 1811 m. čia buvo įrengta seniausia Lietuvoje, pirmoji prie Nemuno ir gražiausia Europoje – vandens matavimo stotis. Toliau kelias ves į Vilkyškius – viduramžių miestelį, iki šių dienų išlaikiusį senąją urbanistinę struktūrą bei saugantį šiurpų atminimą apie Didįjį marą…Jūsų laukia sotūs ir gardūs Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo pietūs. Ragausite tradicinį šiupinį su mėsa, pasakiškai skanų štrudelį, vaišinsitės sula ir kafija bei ypatinguoju meškiniu. Atvyksite į aušrininko, spaustuvininko, Tilžės akto signataro, Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus muziejų. Jame saugoma daug knygų, laiškų, senosios periodinės spaudos, atsiminimų apie Martyną Jankų, studentų kursinių darbų, portretų, fotokopijų, dokumentų, Martyno Jankaus giminaičių išsaugotų ir muziejui dovanotų jo asmeninių daiktų. Čia kaupiamos ir saugomos M. Jankaus bei kitose Mažosios Lietuvos spaustuvėse spausdintos knygos, periodika, akcidentinė spauda. Lankysite vokiško stiliaus Bitėnų kapinaites, kuriose palaidoti abu Mažosios Lietuvos šviesuoliai Martynas Jankus ir Vilius Storosta-Vydūnas. Užkopsite ant Rambyno kalno – tai tikras šio krašto simbolis, apipintas legendomis ir padavimais, gražių švenčių prisiminimais, audrinantis ne tik istorijos, bet ir gamtos mylėtojo vaizduotę. Nuo jo atsivers įspūdinga panorama į upių tėvo Nemuno vingį ir anapus besidriekiantį Karaliaučiaus kraštą…Vyksite pro Pagėgius. Kadaise ši teritorija buvo viena reikšmingiausių istorinio Skalvos regiono dalis. Istoriniuose šaltiniuose Pagėgių kaimas minimas jau XIII a. Yra manoma, kad Pagėgių miesto vardas kilęs nuo Gėgės upelio pavadinimo. Pagėgių miesto herbe pavaizduota sidabrinė gegutė, kojomis nešanti auksinį raktą. Žalias herbo fonas simbolizuoja viltį ir gamtos grožį. Gegutė siejama su liaudiška Pagėgių vardo etimologija. Auksinis raktas reiškia pasienio miestą. Atvyksite į Šilutę. Nakvynė viešbutyje Šilutėje.

2 diena. Rusnė- Šilutė- Kintai- Švėkšna

Pusryčiai. Vyksite Rusnės salos link. Čia, kaip niekur kitur, gražiai atsiskleidžia lietuvininkų istorija. Gyvenimas pamario krašte niekada nebuvo lengvas – siautė potvyniai, pas kaimyną galėjai nuplaukti tik valtimis, marių vėjai pavasarį ir rudenį buvo pikti ir klastingi… Išgirsite apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos tikėjimo, papročių, kalbą skirtumus. Apsilankysite etnografinėje žvejo sodyboje. Sodybai apie 200 metų. Joje yra daugybė įvairiausių rakandų, žemės dirbimo ir žvejybos įrankių, kitų antikvarinių daiktų – tai tipiška žvejojančio ūkininko sodyba. Grįžtate į Šilutę. Tai miestas, garsėjantis užliejamų pievų toliais, klykaujančių paukščių gausa, pavasariniais magnolijų žiedais bei vandens ir vėjo karalyste. Pasidairysite po sparčiai augantį turistinį miestą, svečiams patrauklų savo apylinkių unikalumu bei savitu paveldu. Pietų metas. Šilutės istoriją mena Hugo Šojaus dvaro kompleksas (apžiūrimas iš išorės). Tai nesudėtingų formų vėlyvojo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. 1889 m. jį įsigijo dvarininkas Hugo Šojus. Dvaras klestėjo ir atgimė, o dvarininkas dalį žemių išnuomojo bei padovanojo miestui. Vyksite į paslaptingą Aukštumalos aukštapelkę, kurioje žygiuodami pažintiniu taku, turėsite retą galimybę susipažinti su šiai pelkei būdingais augalais bei gyvūnais, išvysti savitą bei nepakartojamą kraštovaizdį. Pažintinis takas vingiuoja buvusia kūlgrinda. Šis takas buvo nutiestas dar XVIII-ame amžiuje ir jungė keletą, dabar jau nebeegzistuojančių, pelkinių kaimų. Pelkė užima net 2500 hektarų plotą, tai deltinio tipo atvira aukštapelkė, vandeniu pasipildanti ne tik iš kritulių bet ir iš potvynių. Pažintinio tako pabaigoje įrengtas 3 metrų aukščio apžvalgos bokštelis, nuo kurio atsiveria ypatingo grožio pelkės panorama. Grįždami namų link sustosite Švėkšnoje – buvusiame Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienio miestelyje, kurio urbanistinė struktūra, architektūra ir pastatai skiriasi nuo kitų Klaipėdos krašto miestelių. Tai išskirtinė vieta ne tik todėl, kad ji apsupta turtingos ir įdomios praeities, bet ir žavinčios nuostabios gamtos, architektūrinių paminklų bei garsi iš čia kilusiais žinomais žmonėmis. Su Švėkšna susijęs ir grafų Pliaterių vardas. Pačiame miestelio centre yra akmenimis grįsta turgaus aikštė. Miestelis garsus aukščiausia rajone 65 m. dvibokšte, raudonų plytų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, vila, tvenkiniais ir skulptūromis. Vėlai vakare grįšite namo.

Mūsų svetainėje pateikta kaina gali nežymiai skirtis nuo kelionės organizatoriaus svetainėje pateiktos kainos