Pamario kraštas su pasiplaukiojimu

Anksti ryte iškeliausime link Pamario. Pravažiuodami Švėkšną – seną Rytprūsių ir Didžiosios Lietuvos pasienio miestelį – pasigrožėsime iškilia Švėkšnos bažnyčia, išgirsime grafų Pliaterių istoriją. Beje, istorijų, legendų ir paslapčių išgirsite ne vieną: apie skalvius, kuršius ir žemaičius, apie mažalietuvius, apie kryžiuočių Vindenburgo pilį, apie milžinės Neringos supiltą Kuršių Neriją… Bet apie viską iš eilės. Pirmasis sustojimas – „Lietuvos Venecija“ arba Mingės kaimas, kurio centrinę gatvę atstoja upė, o kaimynai vienas pas kitą į svečius plaukia. Plauksime* ir mes! Pasiplaukioję laivu, pasistiprinsime gardžia žuviene* ir trauksime į Ventės ragą – ramybės oazę ant marių skalaujamo kranto. Čia apsilankysime vienoje seniausių ornitologinių stočių* Europoje, sužinosime mažųjų keliauninkų – paukščių – žiedavimo paslapčių, ir, pamojavę marioms nuo senojo švyturio bei nusipirkę rūkytos žuvies (kaipgi be lauktuvių!,) suksime link Šilutės. Joje – ryškiausiai išlikę Rytprūsių architektūros atspindžiai: evangelikų liuteronų bažnyčia, turgaus aikštė prie Šyšos upės, H. Šojaus dvaras, technikos paminklas – geltonasis tiltas. Tiltų ir tiltelių šiame užliejamų pievų krašte nesuskaičiuosi… Užsuksime į Rusnę – vienintelį Lietuvos miestelį Nemuno saloje. Toliau – Rambyno kalnas, apipintas legendomis, iki šiol audrina ne vieno gamtos ir istorijos mylėtojo vaizduotę. Tai ir pagonybės laikais buvusi šventvietė, ir lietuvininkų, kultūros puoselėtojų, susibūrimų vieta, kuri žavi atsiveriančia nuostabia Nemuno ir Karaliaučiaus krašto panorama.

Toliau kelias suks namų link, vingiuodamas panemune, kur pilys, piliakalniai ir bažnyčių bokštai seka vienas po kito: Panemunės, Raudonės pilys, Veliuonos piliakalniai, Palemono kalnas, baltuojanti Seredžiaus ir raudonbokštė Vilkijos bažnyčios… Gal ir mes dar pasidairysime nuo piliakalnių į Nemuno vingius ir vietoves, kurios mena šlovingą krašto praeitį, žvilgsniu palydėdami upių tėvą į Pamario kraštą, kur vanduo kuria gyvenimą. Vėlai vakare grįšime namo.